Kadangi pasaulinė urbanizacija ir toliau spartėja, miesto kelių, bendruomenių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos yra ne tik pagrindinė infrastruktūra, užtikrinanti keleivių saugumą, bet ir labai svarbus miesto valdymo bei tvaraus vystymosi pavyzdys. Šiuo metu energijos taupymas ir vartojimo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ir prisitaikymas prie įvairių scenarijų taikant išmaniąją kontrolę įvairaus klimato ir dydžio miestuose tapo kritiniu iššūkiu, su kuriuo susiduria miesto valdymo departamentai visame pasaulyje.
Tradiciniai miesto apšvietimo valdymo metodai turi daug bendrų problemų ir negali patenkinti pasaulinės miestų plėtros poreikių:
(1)Tradiciniai gatvių žibintai daugumoje pasaulio miestų vis dar naudoja aukšto slėgio natrio lempas arba fiksuoto galingumo šviesos diodus, kurie veikia visu galingumu visą naktį ir kurių negalima pritemdyti net ankstyvą rytą, kai eismas yra retas, todėl sunaudojama per daug elektros energijos išteklių.
(2) Valdymo modeliams trūksta išmanumo. Kai kuriuose Europos ir Amerikos miestuose naudojami rankiniai laikmačiai, o lietingose Pietryčių Azijos vietovėse sunku laiku reaguoti į oro ir šviesos pokyčius. Dėl to visame pasaulyje švaistoma daug energijos.
(1) Negalima dinamiškai prisitaikyti prie realių scenarijų: Europos miestų komercinėms zonoms reikalingas didelis ryškumas dėl žmonių koncentracijos naktį, o priemiesčių keliuose vėlai naktį apšvietimas yra mažas, todėl tradicinei valdymo sistemai sunku tiksliai atitikti reikalavimus.
(2) Nepakanka energijos suvartojimo duomenų vizualizavimo galimybių, negalima apskaičiuoti atskirų lempų energijos suvartojimo pagal regioną ir laiką, todėl daugumai pasaulio miestų valdymo departamentų sunku kiekybiškai įvertinti energijos taupymo poveikį.
(3) Gedimų aptikimas yra atidėtas. Kai kuriuose Afrikos ir Lotynų Amerikos miestuose pasikliaujama gyventojų pranešimais arba rankiniais patikrinimais, todėl trikčių šalinimo ciklai yra ilgi. (4) Didelės rankinės priežiūros išlaidos. Dideliuose pasaulio miestuose yra daug gatvių žibintų, o naktiniai patikrinimai yra neefektyvūs ir nesaugūs, todėl ilgalaikės eksploatavimo išlaidos yra didelės.
(1) Gatvių apšvietimas negali automatiškai išsijungti arba pritemti neužimtomis valandomis (pvz., anksti ryte, per šventes ir dieną), todėl eikvojama elektros energija, trumpinamas lempų tarnavimo laikas ir padidėja jų keitimo išlaidos.
(2) Daugelyje pasaulio vietų išmanieji įrenginiai (pvz., apsaugos stebėjimo sistemos, aplinkos jutikliai ir „WiFi“ prieigos taškai) turi būti montuojami ant atskirų stulpų, taip dubliuojant gatvių apšvietimo stulpų statybą ir švaistont viešąsias erdves bei investicijas į infrastruktūrą.
(1) Ryškumo negalima dinamiškai reguliuoti pagal saulės šviesą: Šiaurės Europoje, kur žiemą saulės šviesa silpna, ir Artimuosiuose Rytuose, kur kelių ruožai tamsi dėl stiprios vidurdienio saulės šviesos, tradiciniai gatvių žibintai negali užtikrinti tikslinio papildomo apšvietimo.
(2) Nesugebėjimas prisitaikyti prie oro sąlygų: Šiaurės Europoje, kur matomumas prastas dėl sniego ir rūko, ir Pietryčių Azijoje, kur matomumas prastas lietinguoju metų laiku, tradiciniai gatvių žibintai negali padidinti ryškumo, kad būtų užtikrintas saugumas, o tai daro įtaką gyventojų keliavimo patirčiai skirtingose klimato zonose visame pasaulyje.
Dėl šių trūkumų tradicinėms apšvietimo sistemoms sunku įgyvendinti centralizuotą stebėjimą, kiekybinę statistiką ir efektyvią priežiūrą, todėl jos negali patenkinti bendrų pasaulio miestų poreikių, susijusių su rafinuotu valdymu ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančia plėtra. Šiame kontekste išmaniųjų miestų apšvietimo sistemos, integruojančios daiktų internetą, jutiklius ir debesijos pagrindu veikiančias valdymo technologijas, tapo pagrindine pasaulinės miestų infrastruktūros atnaujinimo kryptimi.
Įrašo laikas: 2025 m. rugsėjo 12 d.